užžagris

ùžžagris sm. (1) KŽ, Krsn, Žvr; R, N, sf. (1) K, NdŽ, KŽ; Rtr 1. R, OsG192, MŽ, NdŽ, KŽ, Šd geležinė žagrės dalis išarai pritvirtinti: Žagrė su užžagriu veržiasi prie trepo BIV215(Vlkv). Laužiau žagrelę ir užžagrėlį LTR(Ūd). Kad primanyčia, užsirašyčia vardelį, pravardėlę į žagrės užžagrėlį LTR(Ldvn). ^ Tiesus vyras kap ùžžagris (iron.) Mrj. 2. N, Rtr, NdŽ, KŽ žagrė, arklas: Juk žinai, kaip bėdžius toks už pašarą menką tau, kad jam grumzdi, pasilenkęs ùž-žagrį velka K.Donel.